Marsas

   Marsas yra ketvirtoji Saules sistemos planeta.Tai artimiausia Zemei isorine planeta.Aukstaiciai ja vadino Saules dukra Ziesdre.Rausva,krauja primenenti spalva leme jos vardo susiejima su kruvinuoju karo dievu Marsu.
   Marso para siek tiek ilgesne uz Zemes para.Jo asies pokrypis i orbitos plokstuma panasus i Zemes asies pokripi.Taigi Marse keiciasi metu laikai.Kadangi Marsas yra apie 1,52 karto toliau nuo Saules negu Zeme ir mazesnis jo skriejimo orbita greitis,tai metai jame yra ilgesni ir lygus apie 1,8809 Zemes metu.
   Marsas turi labai reta atmosfera kurios slegis 170 kartu mazesnis uz Zemes.Ja sudaro anglies dioksidas (95%),azotas (2,5%),argonas (1,5), nedidelis kiekis deguonies ir vandens garu.Temperatu Marse labai svyruoja;ties pusiauju ji buna iki -103 C ir 17C diena. tai susije su reta atmosfera,del kurios nera siltnamio reiskinio.Vidutine temperatura siekia vos -63 C.Marso vienetinis pavirsius gauna 2,3 karto maziau Saules energijos negu Zeme.                                                            
   Marsui budingi stiprus vejai,sukeliantys dideles smelio audras.Rausvo smelio debesys kartais pakyla net i 50km auksti.Vasara veju greitis siekia 2-7 m/s,rudeni-5-10 m/s.Buna uraganu (iki 100m/s).
   Marso pavirsius primena Menuli tik yra daug ivairesnis:kalnuotas su ryskiais ugnikalniu pedsakais, jame gausu plutops luziu, krateriu.Didziulis 4000 km ilgio, 100km plocio ir iki 6 km gylio plutos luzis-Marinerio slenis-istises beveik lygegreciai su pusiauju.Didziausio marso kalno(Olimpo) aukstis siekia net 25 km,o papedes skersmuo-600km.Upiu senveges ir isdziuve ezerai liudija,kad kazkada Marse buta daug vandens.Dabar vandens ledas kartu su anglies dioksido ledu asigaliuose sudaro baltas demes,kurios vadinamos asigalinemis kepuremis. 
   Jau sudarytas smulkus Marso pavirsiaus zemelapis (gal labiau tiktu sakyti marsalapis), kuriame visas Marso pavirsiaus padalytas i 30 geometriskai taisiklingu rajonu.Stambiausi pavirsiaus objektai vadinami mokslininku,mazesni-Zemes miestu vardais.Marse yra Gusevo (XIX a. Vilniaus astronomo) ir Alytaus krateriai.
   Automatinems stotims nusileidus Marse ir atsiuntus i Zeme jo pavirsiaus nuotraukas,buvo nustatyta,kad rusva Marso pavirsiaus spalva lemia gelezies oksidas (rudys).Jokiu gyvybes pozymiu kol kas nerasta. 
   Marso magnetinis laukas yra net 1000 kartu silpnesnis uz Zemes magnetini lauka.
   Marsa turi du nedidelius,pailgus,netaisiklingos formos gamtinius palydovus: 28 km ilgio Foba ir 16 km ilgio Deima.