Jupiteris
Jupiteris-pati didžiausia Saulės sistemos planeta.Jos masė 2,5 karto didesnė už kitų aštuonių planetų masę.Po Saulės,Mėnulio ir Veneros Jupiteris yra ryškiausias danguje
Dėl greito sukimosi apie ašį Jupiteris yra šiek tiek susiplojęs-pusiaujo skersmuo didesnis už ašigalinį skersmenį.
Tankią atmosferą sudaro molekulinis vandenilis (apie 74%), helis (apie24%), metanas, amioniakas ir kt.Lygiagrečiai su pusiauju debesyse pakaitomis eina 10 porų rudų ir baltų juostų.Baltose dujos kyla aukštyn ir vėjas pučia iš vakarų į rytus,rudodiose dujos leidžiasi žemyn ir vėjas pučia iš rytų į vakarus.Vėjo greitis kartais siekia net 130m/s.Rudų ir baltų juostų lietimosi vietoje susidaro sūkuriai kurių didžiausias yra daugiau kaip prieš 300 metų pastebėta ovalinė Didžioji Raudonoji Dėmė.Jos ilgis 25000 km, o plotis 14000 km. Debesų temperatūra žema-apie -138 C.Atmosferoje nuolat blykčioja žaibai.
Jupiterio paviršius-apie 17000 km storio skysto molekulinio vandenulio sluoksnis.Po juo yra apie 44 000 km storio metalinis vandenilis ir 10 000 km spindulio branduolys,sudarytas iš silikatų,susimaišiusiujų su vandens,amoniako ir metano ledais.Temperatūra centre turėtų bųti apie 25 000 C
Jupiteris spinduliuoja 2 kartus daugiau energijos, negu gauna iš Saulės.Greičiausiai ta vyksta dėl milžiniškos planetos traukimosi, kurio metu išsiskiria šiluma.
Planeta yra stiprus radijo bangų šaltinis.Jos magnetinis laukas apie 20 kartų stipresnis Žemės.
Sukimosi ašis beveik statmena orbitos plokštumai,dėl to ten beveik nesikeičia metų laikai.
Aplink Jupiterį yra iš Žemės nematomas ledo gabalėlių ir dulkių žiedas,kuris kartu su 16 palydovų (mėnulių) juosia šią planetą.Keturi palydovai- Ija,Europa,Ganimedas ir Kalista-didesnė už mūsiškį Mėnulį.
